Ar psichoterapija internetu yra veiksminga?

   Dar visai neseniai, iki Covid-19 pandemijos, psichinės sveikatos specialistai sunkiai įsivaizdavo ar net neigė, kad konsultavimas nuotoliu gali būti veiksmingas būdas. Tačiau gyvenimo aplinkybių verčiami žmonės turėjo prisitaikyti ir įvairiose srityse pradėti naudoti virtualią erdvę bendravimui, susitikimams – kaip papildomą galimybę prie gyvų susitikimų.

   Tikiu, kad turime skirtingus įsivaizdavimus apie tai, ar psichoterapija nuotoliu (internetu) gali būti tiek pat veiksminga, kiek psichoterapiniai susitikimai akis į akį. Pati esu turėjusi psichoterapinius susitikimus tiek gyvai, tiek nuotoliu su skirtingais psichoterapeutais– kiekvienas truko apie du metus. Svarbiausias kriterijus asmeniškai man buvo psichoterapeutas, kaip asmenybė, kaip profesionalas bei mudviejų sukurtas ryšys. Stipresnį tarpusavio ryšį pavyko užmegzti su nuotoliu konsultavusia psichoterapeute. Ir būtent dėl esamo tarpusavio ryšio, sukurto pasitikėjimo, palaikymo į savo vandenynus galėjau nerti drąsiau, atviriau, o tuo pačiu visa tai mane stiprino.

    Sprendimą rinktis nuotolinę psichoterapiją lėmė taip pat labai svarbus kriterijus – laikas. Be abejonės, aš vistiek skiriu laiką psichoterapijos konsultacijai sutartu laiku, tačiau laiko resursai šiuo atveju yra daug mažesni, nes aš galiu jungtis iš ten, kur esu – be poreikio nuvykti į specialisto kabinetą, be spūsčių, su lengvesniu savo dienotvarkės derinimu.

   Kitas svarbus kriterijus galimybė pasirinkti specialistą, kad ir kur jis bebūtų. Mano nuotolinių konsultacijų psichoterapeutė gyveno Kanadoje, tad galimybė su ja susitikti kas savaitę iš esmės buvo tik nuotolinių susijungimų pagalba. Ir atvirkščiai – kad ir kur aš bebūčiau (išvykusi atostogauti ar darbo reikalais, persikeliu gyventi kitur) terapinis procesas nenutrūksta, išliekame stabiliame ryšyje su terapeutu ir tai teikia saugumo.

   Na ir žinoma namų aplinka – kaip saugi, artima erdvė iš kurios galiu jungtis psichoterapinėms konsultacijoms. Geštaltinė psichoterapija remiasi fenomenologija ir namų aplinka gali tapti puikiu eksperimento įrankiu, siekiant įsisąmoninti savo būsenas. Pavyzdžiui, klientas gali išsirinkti kokį nors daiktą –simbolį savo namuose, kas simbolizuoja jausmą, arba pasisodinti “kritiką“ į savo paties kėdę priešais save. Visa tai padaro terapiją dar artimesnę realiam gyvenimui. Tą esu patyrusi būdama kliente psichoterapinėse sesijose. Taip pat noriu pažymėti, kad taip pat yra labai svarbu užtikrinti saugumą bei konfidencialumą ir turėti savo asmenišką erdvę terapijos metu, kad niekas neįsiterptų bei netrukdytų. Nuotolinė terapija reikalauja abipusio susitarimo: terapeutas užtikrina saugią aplinką savo kabinete, o klientas – savo namuose.

   Tačiau vertinga atkreipti dėmesį ir į tai, ar vis dėlto bendraudami nuotoliu neprarandame kūniškumo? Juk daug paprasčiau yra pastebėti kaip kalba žmogaus kūnas (kas yra labai svarbi terapinio tyrinėjimo dalis geštalto psichoterapijoje) susitikus akis į akį psichoterapeuto kabinete. Ir tiesa, kad ekranas tikrai tai apriboja, tačiau tai tampa nauju būdu tyrinėti, klausiant apie kliento kūno pojūčius bei padedant žmogui tapti dar geresniu savo kūno stebėtoju.

   Neįmanoma paneigti fakto, kad geriausiai vienas kitą fiziškai jausti galime tik gyvose konsultacijose. Taip pat laikas, kurį praleidžiami eidami į konsultaciją ir iš jos, gali būti skirtas perėjimui nusiteikiant terapijai bei sugrįžimui į kasdienybę. Tačiau galiausiai mano nuomone – nuotolinė terapija yra galimybė, o ne kompromisas. Juk vis dėlto gydo ne ekranas ar kabineto sienos, o ryšys, kuris sukuriamas tarp dviejų žmonių ir nesvarbu, ar jie sėdi tame pačiame kambaryje, ar skirtinguose žemynuose